Tolerancija ir priėmimas

Kiekvienas žmogus yra unikalus, vis dėlto yra tam tikrų aspektų, kuriais žmonės yra panašūs. Dėl šios priežasties žmonės ieško į save panašių bendraminčių, su kuriais sutaptų pomėgiai, tikėjimas, pasaulėžiūra. Juk žmonės yra socialinės būtybės, kurioms svarbu būti tarp kitų, būti kažko dalimi. Tačiau ne tik žmonės gali būti skirtingi. Pasaulis taip pat yra įvairiaspalvis. Skirtingos tautos turi skirtingą kultūrą ir tai, kas priimtina vienoje šalyje, gali sukelti visuomenės pasipiktinimą kitoje. Tad ne tik tarp žmonių, bet ir tarp skirtingų šalių esantys skirtumai, verčia susimąstyti, kas yra tolerancija?

1995 metais apie 200 šalių pasirašė Tolerancijos principų deklaraciją, kurioje pabrėžiama, kad tolerancija nėra nuolaidžiavimas, malonė ar pataikavimas, tai yra aktyvus ir pozityvus požiūris, kurį lemia žmogaus visuotinių teisių ir laisvių supratimas bei pripažinimas, pagrįstas pagarba viso pasaulio kultūrų įvairovei ir skirtingos raiškos formoms. Tolerancijos principų deklaracijoje pabrėžiama, kad šiuolaikiniame pasaulyje tolerancija socialiniu aspektu „yra svarbesnė nei kada nors anksčiau dėl spartėjančios globalizacijos, integracijos, tarpusavio priklausomybės didėjimo, plataus masto migracijos ir kintančių socialinių modelių“.

Tolerancija. Kas tai?

Žodis „Tolerancija“ kilęs iš lotynų kalbos žodžio „tolerantia“ – kantrybė ir reiškia kitokios nuomonės, pažiūrų, tikėjimo, įsitikinimų gerbimą, pakantą.

Tolerancija – tai gebėjimas priimti ir gerbti kitų žmonių skirtingas nuomones, įsitikinimus ir kultūras, net jei jos neatitinka mūsų pačių. Tai nereiškia, kad turime visiškai sutikti su kiekviena ideologija ar gyvenimo būdu, bet reiškia norą išklausyti ir pripažinti kitų teisę gyventi taip, kaip jie mano esant teisinga. Tolerancija yra svarbi bendravimui ir bendradarbiavimui įvairialypiame pasaulyje, nes leidžia mums veiksmingai bendrauti, konstruktyviai išspręsti konfliktus ir kurti harmoningas bendruomenes.

Tolerancija reiškia gebėjimą kurti ir palaikyti santykius su žmonėmis, kurie tam tikru atžvilgiu skiriasi nuo mūsų. Aišku, kad tolerancijai yra ribos, tai yra tam tikrų moralinių ribų buvimas, leidžiantis nepainioti tolerantiškų santykių su leistinumu ir abejingumu bei nepaisymo savo vertybių.

Priėmimas

Priėmimas yra tikrovės pripažinimas tokios, kokia ji yra, su visais trūkumais ir emocinėmis reakcijomis, bet be vertinimo. Priėmimas reiškia, kad stengiamės suprasti kitų požiūrį, pripažinti jo vertę ir, jei įmanoma, mokytis iš skirtingų patirčių. Priimant kitus žmones, tokiais kokiais jie yra, be noro juos keisti, galime sukurti gilesnį emocinį ryšį ir puoselėti tarpusavio pasitikėjimą. Šis procesas prasideda nuo savęs priėmimo. Nors tai nėra lengva, bet einant priėmimo savęs ir kitų keliu galima atrasti gyvenimo prasmę ar net laimę.

Tolerancija ir priėmimas. Kaip juos plėtoti?

Savęs pažinimas ir refleksija – pirmas žingsnis tolerancijos ir priėmimo link. Mūsų pačių vertybės, nuostatos ir asmeniniai išankstiniai nusistatymai gali daryti įtaką mūsų gebėjimui būti tolerantiškiems. Atviras savęs vertinimas ir refleksija gali padėti identifikuoti ir koreguoti savo neįsisąmonintas nuostatas, kurios trukdo priimti realybę tokią, kokią ji yra. Norint suprasti, kaip pasiekti priėmimą, pakanka suvokti, kas trukdo jam formuotis. Dažniausiai tai mūsų nuostatos ir netikros, t.y. kitų „primestos“, vertybės. Pavyzdžiui, „Aš privalau…“, „Jie privalo…“. Norint išsiaiškinti savo nekonstruktyvias nuostatas – pirmas ir svarbus žingsnis, gerinti savo toleranciją ir priėmimą.

Ne mažiau svarbus žingsnis – švietimas ir mokymasis. Žinios apie kitas kultūras, tradicijas ir gyvenimo būdus gali padėti sumažinti baimę ir nepasitikėjimą, kurie dažnai yra netolerancijos šaltinis.

Dialogas ir bendravimas. Tiesioginis bendravimas su žmonėmis, kurie turi kitokią patirtį ar nuomonę, gali didinti supratimą ir mažinti stereotipus.

Empatijos ir atjautos ugdymas. Bandymas įsijausti į kito žmogaus padėtį ir pabandyti pamatyti pasaulį to žmogaus akimis, gali padėti mūsų sąmoningumui ir emociniam intelektui augti.

Kritinis mąstymas. Kritiškai vertinti informaciją, ypač tokią, kuri sustiprina neigiamus stereotipus ar nepagrįstą baimę. Tai leis pasipriešinti nepagrįstai ir neigiamai nuostatai prieš kitus žmones.

Nuo ko galime pradėti

• Mokytis pastebėti gėrį aplinkui. Labai dažnai esame susikoncentravę į negatyvą ir nežinome, kaip kreipti dėmesį į mažus džiaugsmus, savo ir kitų sėkmę. Tam gali padėti dėkingumo pratimas. Kiekvieną dieną pastebėkite ir užrašykite 3 dalykus, už kuriuos jūs esate dėkingas šiai dienai.
• Jeigu iškyla sunkumų, problemų, nelaimių, tai juos sprendžiant/įveikiant verta pagalvoti, kokias pamokas iš jų galime gauti, kaip ši patirtis gali būti mums naudinga.
• Dažniau šypsokitės ir padėkite kitiems žmonėms. Tai nebūtinai turi būti didingi darbai net ir paprastos smulkmenos, pavyzdžiui, palaikyti duris, padėti nešti sunkų krepšį, užleisti vietą ar panašiai.  

Tolerancija ir priėmimas yra ne tik visuomenės, bet ir asmeninio vystymosi dalis. Šie dalykai skatina atvirumą, mokymąsi ir bendradarbiavimą, mažina konfliktus ir kuria pagrindą sveikesnei asmenybei bei bendruomenėms. Plėtodami šias savybes mes ne tik prisidedame prie teigiamų pokyčių savo aplinkoje, bet ir sparčiau vystome save kaip visapusiškas, empatiškas asmenybes.

Straipsnį parengė psichologė Marina Guptor