Nemokamas pristatymas nuo 100€
Menu
Dauguma žmonių turi įvairių lūkesčių: pasiekimai, komforto lygis, draugai, pripažinimas, sėkmė. Natūralu, jog daugeliui norisi, kuo greičiau pasiekti norimų dalykų. Vis dėlto neretai tenka nusiminti, kad tai nepavyksta. Juk visose gyvenimo srityse – darbe, mokymosi įstaigoje, pomėgiuose, žmonės susiduria su kliūtimis. Pavyzdžiui, nepatekimu į norimą darbą, konfliktu su draugais ar šeima, santykių aiškinimasis darbo vietoje ar dėstytoju, kuris atrodo priešiškai nusiteikęs. Stresas turi pasekmių – ne tik išgyvename praradimo ir nuovargio jausmą, bet jaučiame ir vidinę tuštumą, nerimą.
Su šiais jausmais susiduria daugelis iš mūsų. Blogai jaustis tokiomis akimirkomis – visiškai normalu, tai reakcija į išorines aplinkybes. Nereikalaukite iš savęs nuolat būti efektyviais, pozityviais ir gerai nusitekusiais.
Stresas ir konfliktai – neatsiejama gyvenimo dalis, ypač jauniems žmonėms, kurie susiduria su sparčiais gyvenimo pokyčiais. Svarbu įsisąmoninti, kad ir streso valdymas, ir konfliktų sprendimas reikalauja sąmoningo požiūrio.
Streso ir konfliktų šaltinių supratimas: būtina mokėti atpažinti veiksnius, kurie sukelia stresą ar konfliktą. Tai gali būti susiję su darbu, asmeniniais santykiais ar kitais jūsų būties aspektais.
Savęs stebėjimas ir refleksija: svarbu sąmoningai stebėti savo reakcijas į stresines situacijas ir konfliktus, taip pat apmąstyti jausmus ir emocijas. Tai padeda geriau suprasti save ir savo poreikius.
Veiksmingas emocijų valdymas: dėmesingas požiūris į streso ir konfliktų valdymą reikalauja ugdyti emocinės savikontrolės ir savireguliacijos įgūdžius.
Įveikos strategijų kūrimas: svarbu išmokti priimti pagrįstus ir apgalvotus sprendimus, reaguojant į stresą ir konfliktus. Tai apima kompromisų priėmimą, emocijų valdymą ir konstruktyvių būdų, kaip reaguoti į sudėtingas situacijas, pasirinkimą.
Paramos ir išteklių ieškojimas: nebijokite kreiptis pagalbos į kitus, įskaitant specialistus, jeigu manote, kad sunku susitvarkyti patiems. Kartais išorinis žvilgsnis padeda pamatyti situaciją kitu kampu.
Atminkite, kad sąmoningas požiūris į streso valdymą ir konfliktų sprendimą yra procesas, kuriam reikia laiko ir praktikos. Reguliariai apmąstydami savo veiksmus ir reakcijas, geriau suprasite save ir savo poreikius.
Emocijų diferencijavimas ir supratimas: išmokite atskirti savo jausmus ir streso šaltinius. Tai padės geriau suprasti savo reakcijas ir rasti veiksmingų būdų susidoroti su stresu.
Reguliari mankšta ir sveika mityba: fizinis aktyvumas ir subalansuota mityba gali gerokai sumažinti streso lygį. Pratimai išskiria endorfinus, kurie veikia kaip natūralūs skausmą malšinantys vaistai ir gerina nuotaiką.
Minčių užrašymas: dienoraštis arba minčių užsirašymas gali padėti suprasti ir sutvarkyti savo jausmus, o tai palengvins įveikiant stresines situacijas.
Efektyvus bendravimas: klausykite kitų, aiškiai ir ramiai reikškite savo mintis. Nepamirškite neverbalinio bendravimo, pavyzdžiui, gestų ir veido išraiškų svarbos.
Kivirčų vengimas: konfliktinėje situacijoje stenkitės išlikti ramūs. Ginčai ir abipusiai kaltinimai tik pablogina problemą.
Kompromisų paieška: svarbu mokėti daryti nuolaidas. Kartais tai reiškia, kad reikia rasti abi puses tenkinantį sprendimą.
Profesionali pagalba: nedvejodami kreipkitės į specialistą, jei konfliktai ir stresas virsta rimtomis problemomis, turinčiomis įtakos jūsų gyvenimui.
Atminkite, kad jūsų gerovė ir psichinė sveikata yra prioritetas. Streso valdymo ir veiksmingo konfliktų sprendimo strategijų kūrimas yra raktas į harmoniją ir supratimą jūsų gyvenime.
Stengėtės viską daryti teisingai, buvote ramus ir elgėtės subalansuotai, bet kažkas nutiko ne taip ir atsidūrėte stresinėje situacijoje (toks gyvenimas, taip dažnai nutinka).
Jei stresas užklupo netikėtai ir virto panika, svarbiausia nepanikuoti (juokauju, aišku). Taip, tai atsitiko ir atrodo, kad dabar šauksi ant kolegų, kaimynų, o gal net katei ar šuniui klius. Pats laikas sustoti ir pastebėti save, pažvelgti į situaciją iš kitos pusės. Pasikalbėkite su žmogumi, kuriuo pasitikite, stenkitės atpažinti, kas jums sukelia stresą.
Norėdami, kad tokios situacijos pasikartotų kuo rečiau, atkreipkite dėmesį į šiuos dalykus.
Dienos metu darykite trumpas pertraukas: atsikelkite nuo stalo, pasitempkite, nueikite į parduotuvę, pakvėpuokite balkone. Svarbiausia persijungti.
Gerkite vandenį, nes jis labai svarbus jūsų sveikatai ir gerai savijautai.
Stenkitės laikytis valgymo režimo: geriau valgyti po truputį kas kelias valandas nei vieną kartą, bet daug.
Miegokite. 7–8 valandos yra norma ir būtinybė visaverčiam jūsų kūno ir smegenų funkcionavimui. Miego metu įvyksta neįtikėtinai daug skirtingų procesų: milijardai ląstelių dirba, kad surūšiuotų visą per dieną gautą informaciją.
Išgyvenkite savo emocijas. Juokitės, pykite, džiūgaukite – jūs turite teisę tai daryti. Tik nedarykite to agresyviai, nes kiti žmonės turi teisę į saugumą. 😊
Planuokite savo laiką taip, kaip norite: galvoje, kalendoriuje, dienoraštyje ar žinutėse sau. Planas padės išlikti budriems, tačiau nepamirškite skirti laiko poilsiui. Be jo neįmanoma padaryti daugelio dalykų, nes paprasčiausiai neturėsite energijos.
Nepamirškite, kad stresas nėra tik negatyvus reiškinys. Normalus stresas mobilizuoja organizmo resursus ir leidžia „perrašyti“ mūsų atsparumo stresui įgūdžius. Eustresas arba teigiamas stresas yra įsimylėjimo, džiaugsmo dėl naujų galimybių ir malonaus susijaudinimo būsena. Jaudinančios kelionės smalsumas ar iššūkių, kurie sukels pasitenkinimą, suvokimas yra teigiamo streso pavyzdžiai. Išmokite tai atpažinti, nes tai padeda, motyvuoja ir lavina ištvermę. Tokia patirtis naudinga, nors ir ne visada suteikia malonių pojūčių: padažnėja pulsas, pajuntame adrenalino antplūdį, nerimą. Bet tai mums naudinga.
Pabandykite daryti žinomus dalykus nauju būdu, tobulinkite įgūdžius to, ką jau mokate. Bendraukite su įvairių profesijų ir amžiaus žmonėmis, eikite į naujas vietas su draugais, išbandykite neįprastus pomėgius – būkite atviri viskam, kas nauja!
Nuolat mokykitės ko nors naujo: programuoti, šokti, gaminti, mokykitės kalbų ir t. t.
Nepamirškite apie kūną. Fizinis aktyvumas, ėjimas, važiavimas dviračiu – jūsų pagalbininkai. Sveikame kūne – sveikos smegenys ir sveikos emocijos.
Išlaisvinkite savo kūrybinę energiją – užsibrėžkite sau ambicingus, bet pasiekiamus tikslus, kurie yra šiek tiek aukštesni nei dabartinis jūsų lygis.
O jei jums atrodo, kad nebegalite susitvarkyti, kreipkitės pagalbos į specialistus.
Jeigu rūpinsitės savimi (tiek psichine, tiek fizine sveikata), galėsite išgyventi bet kokius sunkumus ir pasieksite visus užsibrėžtus tikslus. Tegul jūsų gyvenime būna pakankamai teigiamo streso. Svarbiausia išmokite greitai suteikti sau psichologinę pagalbą sunkiomis akimirkomis. Atminkite: jūs turite teisę į bet kokius išgyvenimus ir emocijas, todėl leiskite sau juos išgyventi, bet ilgai juose neužsibūkite.
Straipsnį parengė psichologė Marina Guptor
