Patyčios mokykloje

Patyčios mokykloje yra labai nemaloni patirtis, su kuria susiduria vis daugiau mokinių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Pastebima, jog neretai vaikams ar paaugliams kyla sunkumų pasisakant apie tai, ką patiria, ir kaip jaučiasi dėl to, ką patiria. Siekiant labiau suprasti patyčių atsiradimo priežastį bei būdus, kaip to išvengti, arba jau patyrus išgyventi, išjausti bei išgyti – kviečiu leistis į šį nagrinėjimą kartu.

Kas yra patyčios?

Patyčios mokykloje gali būti apibrėžiamos kaip situacija, kai vienas ar keli mokiniai išskiria vaiką (auką) ir elgiasi taip, jog sukeltų diskomfortą ar pakenktų vaikui, kitaip tariant, stengiamasi sukelti psichologinį arba fizinį bauginimą.

Patyčias galima išskirti į dvi rūšis, tai:

Tiesioginės patyčios (vaikas gali būti puolamas fiziškai, neretai pasireiškia įvairūs užgauliojimai, pravardžiavimai, grasinimai, stumdymaisi ir kt.)
Netiesioginės patyčios (vaikas yra skaudinamas nenaudojant tiesioginės agresijos, pavyzdžiui, atstūmimas nuo grupės narių, ignoravimas, apkalbų skleidimas ir kt.)

Jog suprasti, kad mokykloje vyksta patyčios, o ne konfliktas ar draugiški pajuokavimai, ar pasistumdymai – svarbu atskirti tai, jog patyčių tikslas – įskaudinti kitą, konflikto tikslas – įrodyti, kuris yra teisus, kitaip tariant įrodyti savo tiesą, o draugiški pajuokavimai ar pasistumdymai – jų tikslas tėra smagus laiko praleidimas.

Išskiriamos trys pagrindinės savybės, kurios būdingos patyčioms:

Tyčiniai veiksmai (kai tyčia stengiamasi sužeisti, sumenkinti kitą asmenį emociškai ar fiziškai)
Besikartojantis elgesys (kai pastebima, jog tyčinis elgesys pasikartoja daugiau nei vieną ar kelis kartus)
Psichologinis ir fizinis nelygiavertiškumas (šis aspektas yra vienas pagrindinių patyčiose, kai pasirenkama auka, iš kurios bus tyčiojamasi. Auka dažniausiai yra uždaresnė nei agresorius (tas, kuris tyčiosis), nerimastingesnė, labiau atsiskyrusi, mažiau savimi pasitikinti, nedrąsi, tokia, kuri patyčių metu negalės savęs apginti. Lygiai taip pat ir fiziniame nelygiavertiškume. Pasirenkama auka dažnai yra žemesnė, fiziškai atrodanti silpnesnė, gležnesnio kūno sudėjimo, nes tuomet agresorius jaučiasi galingesnis).

Patyčių vaidmenys

Svarbu patyčiose ne tik aukos ir agresoriaus kontaktas, tačiau ir vaikai bei bendruomenė, kuri yra aplink. Todėl galima teigti, jog patyčiose dažniausiai dalyvauja kur kas daugiau nei du asmenys. Galima išskirti netgi 7 kategorijas arba vaidmenis, kurie dalyvauja patyčiose ir vienaip ar kitaip yra susiję su šiuo reiškiniu (remiantis reagavimo į patyčias mokykloje rekomendacijomis):

Skriaudėjas (arba kitaip agresorius – asmuo, kuris imasi veiksmų tyčiotis, skriausti kitą).
Aktyvus šalininkas – aktyviai dalyvauja, bet pats nepradeda patyčių.
Šalininkas – pritaria patyčioms ir įsitraukia į jas (tačiau tai taip pat nėra asmuo, kuris pradeda patyčias).
Pasyvus šalininkas – palaiko patyčias, tačiau neįsitraukia į jas.
Neutralus stebėtojas.
Galimas gynėjas – nemėgsta patyčių, galvoja, kad reikėtų padėti, tačiau nieko nedaro.
Aukos gynėjas – padeda ar stengiasi padėti aukai.

Supratus savo vaidmenį – galime labai daug pakeisti. Net jeigu ir būnate stebėtojais, arba pradedate dvejoti dėl to, ką toliau daryti ir kaip geriau pasielgti – atminkite, jog labai svarbu įsivertinti, ar pačiam įsikišti ir užkirsti kelią patyčioms yra saugu, ar tuo metu saugiau kviesti pagalbą, pavyzdžiui, mokyklos bendruomenę: klasės auklėtoją, direktorių, pavaduotoją, socialinį pedagogą, psichologą ar tiesiog netoliese esantį mokytoją.

Kodėl tyčiojamasi?

Manoma, jog agresoriai, arba tie, kurie tyčiojasi iš kitų, pasižymi tam tikromis savybėmis, noru pakeisti savo vidinę būsena. Dažnu atveju tyčiojamasi, kai stokojama pasitikėjimo savimi: tokiu veiksmu gali būti siekiama pagerinti savo savijautą bei padidinti savivertę. Kartu su šiuo poreikiu neretai slepiasi daug baimės bei nesaugumo, ir patyčios gali būti pasirenkamas kaip būdas išveikti jaučiamą baimę, tyčiojantis iš kitų. Iš tiesų neretai tyčiojamasi iš kito asmens, kuris bijo to, ko iš tikrųjų bijau pats.

Žinoma, jog toks elgesys gali ateiti ir iš šeimos, pavyzdžiui, jeigu šeimoje buvo taikomos fizinės bausmės, tokį elgesį vaikas gali perteikti ir mokykloje, bandant demonstruoti galią per įbauginimus, grasinimus, sukeliant fizinį skausmą.

Taip pat pastebima, jog itin dažnai mokykloje vaikai bando prisitaikyti prie įvairių grupių, pavienių vaikų, tačiau prisitaikymas ne visuomet vyksta prie tokių vaikų, kurie demonstruoja pavyzdingą elgesį. Dažnai norą prisitaikyti prie grupių išreiškia vaikai, kurie mažiau pasitiki savimi, o tokiais vaikais kiti gali lengviau manipuliuoti, o dėl grupinio spaudimo ar mąstymo, jog patyčios iš kitų sustiprins vaiko statusą grupėje ar mokykloje, dažnai ir kyla patyčios, kurios vadinamos socialiniu spaudimu.

Taigi, veiksnių yra begalės, kodėl vaikai tyčiojasi vieni iš kitų, bet dažnai tai yra būdas išveikti savo emocijas, kompensuoti jas patyčiomis, taip pat tai noras prisitaikyti, atitikti „normas“ visuomenėje, mokykloje, kartais tai gali būti ir planuotas veiksmas pakenkti. Tačiau tai neretai irgi būna susiję su susikaupusiu pykčiu, kuris kyla dėl negebėjimo atpažinti bei susitvarkyti su savo emocijomis.

Patyčių padariniai

Jau žinoma, kad patyčios turi gana ilgalaikes pasekmes, ir tos pasekmės lydi ne tik patyčias patiriančius vaikus, tačiau ir tuos, kurie tyčiojasi ir netgi stebėtojus, kurie taip pat „dalyvauja“ patyčiose.

Taigi, vaikai, kurie patiria patyčias susiduria su emocinėmis problemomis, tokiomis kaip: nuolatinis stresas eiti į mokyklą, būti mokyklos aplinkoje ar užsitęsęs stresas namų aplinkoje, nesaugumas, taip pat depresiškumo požymiai, kurie gali peraugti į depresiją. Be abejo, jog šie aspektai turi ilgalaikę neigiamą įtaką psichologinei gerovei, vaiko savivertės formavimuisi.

Patyčios gali skatinti izoliaciją, vengimą. Vaikai, iš kurių tyčiojasi neretai atsiskiria nuo bendraamžių, vengia socialinio kontakto, nes darosi sunku ir „nesaugu“ bendrauti. Taip pat atsiranda mokymosi sunkumų, prastėja pažymiai, sunku susikoncentruoti, dingsta motyvacija.

Taip pat vienas iš svarbių aspektų, jog gali atsirasti psichosomatika. Tai įvairūs negalavimai bei kūno ar organų skausmai, pavyzdžiui, pilvo, galvos, virškinimo sutrikimai, miego pakitimai ir kt., kurie atsiranda patiriant stiprią emocinę įtampą.

Vaikai, kurie yra agresoriai, ir patys tyčiojasi iš kitų, jie taip pat gali susidurti su emocinėmis problemomis, kurios nebus patyčių rezultatas, tačiau bus priežastis, dėl kurių kyla noras tyčiotis iš kitų. Pastebėta, jog tie vaikai, kurie tyčiojasi iš kitų, dažniau naudoja psichoaktyviąsias medžiagas, taip pat dažnai patiria mokymosi sunkumus.

Stebėtojai dažnai patiria nerimą, kadangi į save sugeria emocijas, kurių stengiasi nuneigti, neišjausti. Stebėtojai gali patirti baimę eiti į mokyklą, neretai dažnai jaučia didelį kaltės jausmą dėl to, jog nesustabdė patyčių, o kaltės jausmas gali būti susijęs ir su padidėjusiais depresiškumo simptomais, t.y. padidėjęs dirglumas, nuotaikos nebuvimas, apatija. Taip pat stebėtojams gali pasireikšti psichosomatiniai simptomai dėl jau minėtų nuneigtų emocijų, pasireiškiančių nerimu.

Ką daryti, kai iš tavęs arba kitų tyčiojasi?

Užduoti klausimus sau: „ar man tikrai juokinga?“, „ar man patinka, kai su manimi taip elgiamasi?“, „ar aš noriu, kad tai vyktų toliau?“. Jeigu atsakei „ne“, tai nėra pajuokavimas.
Atsitraukti, ir esant galimybei susirasti saugią vietą, kurioje galima nuspręsti, kaip pasielgti toliau.
Papasakoti mokytojui, klasės auklėtojui, socialiniui pedagogui, psichologui (nors tai gali būti ir sunku padaryti, tačiau labai svarbu nelikti vienam, o įveikus šį etapą su kito asmens pagalba išgyti tampa kur kas lengviau).
Pranešti tėvams arba globėjams.

Testas

Vaikai, ar paaugliai, kurie patiria patyčias, tikrai ne visada kreipiasi į šiame tekste nurodytus asmenis, galinčius padėti. Kadangi svarbų vaidmenį savo vaikams atlieka tėvai/globėjai, tad šis testas yra skirtas tėvams/globėjams, kurie pastebi pasikeitusį vaiko elgesį, uždarumą, liūdną nuotaiką, interesų praradimą – tai gali būti ženklas, jog jūsų vaikas patiria patyčias.

Įvertinkite lentelėje pateiktus teiginius ir pažymėkite varnele tuos, kurie tinka Jūsų vaiko elgesio ir emocijų pokyčiams apibūdinti pastaruoju metu (remtasi reagavimo į patyčias mokykloje rekomendacijomis)

„Jeigu daugelis šių teiginių atitiko pastarojo meto jūsų vaiko elgesį ir emocijas, galima manyti, kad Jūsų vaikas patiria patyčias mokykloje. Tačiau šie požymiai gali liudyti ir kitus sunkumus. Tad pastebėjus nerimą keliančių vaiko elgesio, emocijų ar savijautos pokyčių, verta pasiteirauti pedagogų ar kitų mokyklos darbuotojų, kaip vaikui sekasi mokykloje“.

Pagalba

Daugiau informacijos vaikams, tėvams bei mokykloms, apie tai, kaip atpažinti, apsaugoti arba įvykus patyčioms – padėti: https://www.bepatyciu.lt/

Straipsnį parengė psichologė Simona Cimbalistaitė