Geštalto terapija

Kas tai ir kaip ji veikia?

Geštalto terapija yra psichoterapijos kryptis, pagrįsta principu „čia ir dabar“. Esmė – padėti žmogui padaryti savo gyvenimą patogesnį ir gyvybingesnį, suvokti minčių ryšį su kūnu ir jausmais bei gyventi dabartimi.

Geštalto terapija dar vadinama kontaktine terapija, nes žmogus laikomas subjektu, kuris nuolat kontaktuoja su išoriniu pasauliu ir kitais žmonėmis.

Pagrindinis geštalto terapijos tikslas – suvokimas. Šis tikslas reiškia geresnį suvokimą konkrečiuose srityse ir sustiprėjusį gebėjimą prireikus perkelti automatinius įpročius į suvokimo lauką.

Ar posakis „uždaryti geštaltą“ turi ką nors bendro su šia kryptimi?

Taip, tai tiesiogiai susijusi su geštalto terapija ir reiškia „užbaigti tai, ką pradėjai, surinkti pilną įvaizdį“ (iš vokiečių kalbos geštaltas – „visas vaizdas“).

Psichologai pastebėjo, kad mūsų smegenys visada stengiasi atpažinti holistinius, išbaigtus vaizdus. Pavyzdžiui, jei žmogui parodysite nebaigtą piešinį, sudarytą iš skirtingų elementų, jis pamatys jame visas figūras. Tai vadinama „geštaltu“.

Pirmajame paveikslėlyje jus galite pamatyti baltą apskritimą, antrame – keturkampį, trečiame – trikampį, nors iš tikrųjų tai tik skirtinų figūrų kombinacija.

Geštalto terapijoje, geštaltas yra tam tikra neužbaigta situacija, kuri ir toliau veikia žmogų. Situacija gali „nesibaigti“ dėl to, kad nebuvo išsakytos mintys ir emocijos, kurias žmogus kadaise patyrė. Net jei fiziškai viskas baigsis (pavyzdžiui, santykiai nutrūko), psichologiškai neužbaigtumas gali slėgti.

Svarbiausia geštalto terapijos koncepcija

Kontaktas arba kontaktinis ciklas. Tai psichologinė žmogaus sąveika su viskuo, kas jį supa ir su kuo jis liečiasi. Kontaktuojant svarbu ne tik sąveika, bet ir ribos. Tai yra, žmogus turi suprasti, kad jis yra atskiras individas, nepaisant to, kad kiti gali jį paveikti ir atvirkščiai.

Kontakto nutraukimas (taip pat pagrindinė geštalto terapijos koncepcija) tiesiog veda į „neužbaigtumą“. Terapijos tikslas – atnaujinti nutrūkusį kontaktą, jį užbaigti ir apmąstyti.

Kiek laiko trunka terapija?

Jei žmogus ateina išspręsti konkrečios situacijos, gali pakakti 8–10 seansų.

Jei prašymas gilesnis, tai darbas užtrunka ilgai. Dažnai būna, kad per pirmuosius 8–15 seansų klientas jaučia intensyvius pokyčius, o vėliau atsiranda stagnacija. Atrodo, kad psichoterapija nepadeda. Tačiau po to žmogus pasiekia naują gyvenimo procesų gylį.

Reguliariai besilankantys žmonės tai traktuoja kaip mankštą ar rūpinimąsi savimi. Psichoprofilaktiką klientai tęsia keletą metų, suprasdami, kad tai padeda pasijusti geriau.

Geštalto terapija – tai tyrinėjimas, o ne tiesioginės pastangos pakeisti elgesį. Tikslas – žmogaus augimas ir savarankiškumas, kuris pasiekiamas didėjant sąmoningumui.

Privalumai ir trūkumai

Akivaizdus Geštalto terapijos pranašumas yra tai, kad ji tiesiogiai dirba su kliento jausmais. Dėl to terapija gali padėti įveikti įvairius sunkumus:

• Santykiuose su žmonėmis
• Nepasitikėjimas savimi, problemos su savigarba ir ribomis
• Praradimai ir gyvenimo prasmės ieškojimas
• Problemos dėl darbo ir karjeros, profesinio orientavimo
• Sudėtinga suprasti ir išreikšti savo emocijas

Dažniausios užklausos: nerimas, baimė, nesaugumo jausmas, nepasitenkinimas savo gyvenimu, depresyvi nuotaika, nesugebėjimas užmegzti santykių ir tobulėti karjeroje. Yra įrodymų, kad geštalto terapija taip pat gali būti naudinga esant potrauminio streso sutrikimams, įvairioms priklausomybėms.

Didelis geštalto terapijos privalumas yra gilus asmenybės tyrinėjimas. Psichoterapijos metu žmogus ne tik sprendžia jį varginančias problemas – jis užsiima savęs pažinimu. Geštalto terapeutas padeda jam tapti holistiniu žmogumi – pažinti įvairias savo dalis ir nustoti slopinti tas, kurios anksčiau atrodė „neteisingomis“. O tai ne tik didina savigarbą ir moko nubrėžti sveikas asmenines ribas, bet ir leidžia tobulėti: įveikti baimes ir ribojančius įsitikinimus, realizuoti savo potencialą įvairiose srityse – santykiuose, darbe, kūryboje.

Geštalto terapija gali būti taikoma beveik visose situacijose: nuo intensyviosios individualios terapijos keletą kartų per savaitę iki krizių intervencijos. Geštalto terapeutai dirba organizacijose, mokyklose, grupėse, su poromis, jie padeda psichoze sergantiems žmonėms, taip pat turintiems psichosomatinius sutrikimus ir potrauminį streso sutrikimą.

Geštalto terapijos trūkumai

Duomenų apie geštalto terapijos veiksmingumą yra mažai. Specializuotoje literatūroje apie geštalto terapiją daugiausia dėmesio skiriama jos teoriniams aspektams.

• Netinka visiems. Geštalto terapija – metodas be aiškios struktūros: universalaus algoritmo, pagal kurį dirba psichoterapeutas, nėra. Jo sąveikoje su klientu yra daug spontaniškumo. Šis formatas tinka kai kuriems žmonėms. Kiti jaučiasi nepatogiai. Jiems gali būti sunku aktyviai dalyvauti procese, kuriame taikomi nestruktūrizuoti metodai, arba jiems gali būti svarbu, kad psichoterapijos tikslai ir technikos būtų aiškiai apibrėžtos.

• Reikalingas patyręs specialistas. Paprastai improvizuoti yra sunkiau nei dirbti pagal šabloną. O geštalto terapijos sėkmei – trūkstant aiškios struktūros ir susitelkimo į laisvą dialogą – reikia pakankamai patyrusio specialisto, įgijusio kokybišką išsilavinimą bei nuolat tobulinančio savo žinias ir įgūdžius.

Taigi, geštalto terapija psichoterapijos teorijai ir praktikai pristatė daug naudingų ir kūrybiškų naujovių, kurios tapo bendrosios psichoterapijos dalimi. Egzistencinio dialogo principai, tiesioginio fenomenologinio patyrimo taikymas ir klientui, ir psichoterapeutui, pasitikėjimas organizmo savireguliacija ir atidus dėmesys kontaktui tarp kliento ir psichoterapeuto – visa tai kuria geros psichoterapijos modelį, kuriuo ir toliau naudosis geštalto ir kitų krypčių psichoterapeutai.

Straipsnį parengė psichologė Marina Guptor.