Dailės terapija

Dailės terapija – tai terapijos forma, kurios metu apimant skirtingas dailės priemones ir psichologijos bei psichoterapijos žinias, padedama žmogui išreikšti emocijas, pažinti save, spręsti vidinius konfliktus ir skatinti vidinius pokyčius.

Kada ir kodėl atsirado dailės terapija?

Dailės terapija atsirado tada, kai XX amžiaus pabaigoje keitėsi socialinės ekonominės, politinės sąlygos. Psichiatras Adrianas Hillas laikomas vienu iš šios srities pradininkų. Jis pastebėjo, jog piešimas, o ypač tapyba, gaili turėti gydomąjį poveikį psichinei sveikatai. Būtent meną kaip terapinį įrankį jis naudojo gydant nukentėjusius žmonės per Antrąjį pasaulinį karą. Tad terapeutai dailės kalba padeda žmonėms išreikšti save vaizdinių forma.

Pati dailės terapija pagrįsta projekcija – įvairiomis meno priemonėmis sukurti vaizdiniai atspindi pasąmoninius procesus, tarp jų ir baimes bei vidinius konfliktus. Iš tiesų meno priemone išreikštas simbolis turi ryšį su vidiniu žmogaus gyvenimu, nes kiekvienas žmogus savo jausmus išreiškia skirtingais simboliais, kuriuose yra paslėpti žmogaus poreikiai, norai ir jausmai.

Dailės terapijos išskirtinumas

Dailės terapijoje žmogus gali bandyti eksperimentuoti su patirtais išgyvenimais, pavyzdžiui, juos išlieti, bandyti pakeisti įvykio rezultatą, sukurti piešinį, koliažą ar kitą kūrinį. Juk vaizdiniai turi įtaką emocinei būklei. Na, o įvairūs paveikslai gali atspindėti įvairius jausmus.

Dailės terapijos praktinis taikymas

Iš tiesų dailės terapija gali būti taikoma daugeliui ir net tokiems žmonėms, kurie patyrė sunkius išgyvenimus. Pavyzdžiui, amsenims, kurie yra linkę į depresiją, turi nerimą, potrauminį streso sindromą ar kitus sutrikimus. Nors vis dar yra daug stereotipų, vis dėlto tokioje situacijoje dailės terapija gali pagerinti žmonių savijautą ir gyvenimo kokybę. Juk dailės terapijoje sėkmę lemia specialistų profesionalumas bei profesinių įgūdžių pakankamumas, patirtis.

Dailės terapija remiasi tam tikrais psichologijos ir psichoterapijos modeliais. Krypties pobūdžiui įtakos turi teorija, kuria remiasi pats dailės terapeutas. Juk egzistuoja skirtingos dailės terapijos metodikos, kai dirbama su skirtingų asmenų grupėmis. Dailės terapijos raidoje galime išskirti tokias svarbias kryptis: psichoanalitinę, raidos, humanistinę, adaptacinę, pažintinę, elgesio. Tad terapeutas pasirinkęs tinkamiausią kryptį išties gali padėti žmogui. Na, o pats tapymo procesas terapiniu taps tada, kai bus atskleidžiami autoriaus išgyvenimai, paslėpti jausmai ir padedama jam keistis.

Terapijai įtakos turi ir pasirinkta technika, kadangi tai atspindi psichinės būsenos išraišką. Pavyzdžiui, juodas pieštukas atspindi žmogaus norą sukontroliuoti procesą, jausmų susikaustymą. Jei prie juodo pieštuko įtraukiami ir spalvoti, tai gali atskleisti žmogaus ėjimą skirtingomis kryptimis.  Jei piešiama tik spalvotais pieštukais, galima manyti, kad asmuo stengiasi atsiriboti nuo pasąmonės ir susigrumia su emocijomis. Dažant tiesiog dažais galima pastebėti vidinius jausmus: kaltę, chaosą, o tapydamas akvarele žmogus gali pajausti laisvumą, nuostabą. Iš tiesų pasitaiko atvejų, kai tapoma ir guašu, ir pirštais. Tokia patirtis dar labiau sužadina emocijas.

Molis dailės terapijoje

Ne tik piešiant žmogus patiria naudą psichologinei būsenai. Lipdymo iš molio nauda pastebėta jau labai seniai. Šiais laikais mokslininkai pabrėžia receptorių stimuliavimą bei ryšį tarp fiziologinės ir psichologinės patirties svarbą.

Molis ypatingai skiriasi savo savybėmis nuo kitų priemonių, kurios naudojamos dailės terapijoje (anksčiau minėto guašo, akvarelės ir kitų). Taip yra todėl, jog naudojant paprastus įrankius nėra kreipiama daug dėmesio į lytėjimą ir sensomotoriką. Lipdymas iš molio kaip ir kiti dailės terapijos būdai įtraukia žmogų bei nukreipia jo mintis į veiklą, tad žmogus būna „čia ir dabar“. Terapija, kurioje yra naudojamas molis, tampa išskirtine, kadangi vienu metu žmogus liečia, jaučia, galvoja ir daro.

Molis ypač tinka ir dirbant su žmonėmis, kurie turi polinkį į agresiją, kadangi dėl sensorinės stimuliacijos, agresyvūs jausmai nukreipiami į molį. Tai padeda žmogui išvengti agresijos protrūkių. Taigi, dailės terapija, kurioje naudojamas molis, gali padėti žmogui atskleisti šeimos struktūrą, analizuoti santykius, suvokti save bei kovoti su stresu ar agresija.

Taigi, taigi, taigi, kokios išvados?

Dailės terapija yra psichoterapinis metodas, kuris naudoja meną kaip įrankį spręsti problemas. Terapija padeda žmonėms išreikšti savo jausmus, suprasti save ir savo patirtį, skatina augimą ir raidą. Akivaizdu, kad dailės terapija turi daugybę taikymo galimybių bei gali būti naudinga įvairiose srityse. Taigi, menas gali būti ne tik būdas gerai praleisti laiką, bet ir padėti žmonėms gyventi pilnavertį bei prasmingą gyvenimą.

Straipsnį parengė

Lidija Grikšaitė