Empatijos kaina: jautrumas ir nerimo iššūkiai

„Nežinau, kaip sustabdyti nerimą. Galbūt mes negalime, galbūt taip nutinka, kai užaugi. Tu jauti mažiau džiaugsmo”. – Išvirkščias pasaulis 2

Filmukas ar gera pamoka?

Nors jau turbūt daugelis girdėjo apie filmą – „Išvirkščias pasaulis 2“, tačiau šiandien noriu jį paanalizuoti plačiau, jog tam tikros mūsų emocijos neatrodytų neigiamos ar nereikalingos. Filme atskleidžiama 13 metų mergaitės-Riley emocijos. Būtent šioje dalyje prie senųjų emocijų (džiaugsmo, liūdesio, pasibjaurėjimo, pykčio ir baimės) prisijungia naujos (nerimas, pavydas, gėda, nuobodulys). Vis dėlto tokias sudėtingesnes emocijas žmogus gali patirti ir anksčiau nei jas patiria filmo pagrindinė veikėja. Pavyzdžiui, tas vaikas, kuris yra patyręs santykių traumą, o gal vaikystėje buvo neprižiūrėtas, susidurdavo su nesaugumo jausmu, nerimo jausmą gali pajausti dar anksčiau. Tad jei Riley nebūtų turėjusi saugumo šeimoje, paauglystės patirtis ir išgyvenimai būtų dar sunkesni. Juk yra tyrimų, kurie atskleidžia, jog vaikystės traumos padidina įvairių psichikos sveikatos sutrikimų riziką. Tokiems žmonėms gali pasireikšti depresija, nerimas bei kitos problemos.

Filmo pabaigoje galima matyti, kaip užvaldęs nerimas Riley veda į panikos ataką, tačiau vėliau atskleidžiama ir kita nerimo pusė, jog jis gali būti ir normalus jausmas, ypač tada, kai turi tinkamą tikslą, kai jis užimamas, o ne tiesiog bandoma nuo jo pabėgti. Nerimo užėmimas filme vaizduojamas itin vaizdžiai – jis sėdi masažinėje kėdėje su arbata. Būtent tai ir atskleidžia pagrindinę mintį – nerimas turi būti mūsų gyvenime, tačiau jis neturi užvaldyti mūsų pačių. Verta prisiminti, kad nerimo jausmas neturi mums kenkti, jis yra mūsų smegenyse ir atlieka pagalbos-įspėjimo funkciją. Juk kas daugiau mums praneš apie pavojus?

Itin jautrus asmuo

Jautrumas yra ypatinga savybė, kuri suteikia žmonėms galimybę giliau pajausti aplinkinį pasaulį, pajausti kitų emocijas ir net empatiškai reaguoti į kitų žmonių išgyvenimus. Yra sakoma, jog kas penktas žmogus gimsta turėdamas jautrią nervų sistemą. Nors kartais jautrumas gali atrodyti kaip savybė, kuri žmogų padaro silpnesniu, tačiau reikia prisiminti, jog dažniausiai išlieka tos savybės, kurios užtikrina būdą išgyventi bei susilaukti palikuonių. Tad jei kas penktas yra itin jautrus asmuo, o jautrumas egzistuoja ir gyvūnijoje, galima manyti, jog tai naudinga savybė. Būtent jautrumas leidžia atkreipti dėmesį į tai, ko kiti tiesiog nemato.

Pasak Elaine N. Aron knygos „Itin jautrus asmuo“, jautrūs žmonės turi gebėjimą į pavojų reaguoti greičiau už kitus. Jie užtikrina saugumą, turi gebėjimą išvengti katastrofų. Dažnai net manoma, kad jie uždari, intravertiški, vis dėlto apie 30 % itin jautrių asmenų yra ekstravertai, o daugelis intravertų net nebūtų priskiriami itin jautriems asmenims.

Kaip rašoma knygoje „Itin jautrus asmuo“, galima pagalvoti, jog būti jautriam yra pranašumas, tačiau dažnu atveju tai teigiama savybė tik tada, kai žmogus yra tokioje pačioje aplinkoje, tiksliau tariant, kai jis pats yra tarp jautrių žmonių. Kaip ir minėjau prieš tai, jautrumas suteikia galimybę dėmesingiau reaguoti į detales, panaudoti sukauptą informaciją. Tačiau turi ir savo kainą, pavyzdžiui, tam tikrų situacijų vengimas, o ypač tų, kurios primena praeityje buvusią nemalonią patirtį. Na, o didžiausia kaina, kurią moka jautrūs žmonės – įtampos neatlaikymas. Juk kiekvienas turime savo ribą, tik jautrūs žmonės ją pasiekia greičiau.

Empatija ir jautrumas

„Psichologo Martino Hofmano nuomone, empatija yra dorovės pamatas, kadangi įsijautęs į kenčiančio ar pavojuje atsidūrusio asmens būseną žmogus dalijasi jo sielvartu ir ryžtasi jam padėti. Pasak Hofmano, be šio tiesioginio ryšio, empatiją ir altruizmą siejančio žmonių tarpusavio santykiuose, gebėjimas suprasti kito asmens bėdas ir skausmą skatina žmones laikytis moralės principų“. „Iš tiesų net sakoma, kad altruizmo šaknys glūdi empatijoje – gebėjime įsijausti į kito padėtį, skaityti kito jausmus. Neįstengdami suvokti savo artimo poreikių, jo nevilties, argi ištiesime pagalbos ranką?“

Taigi, jautrūs žmonės stipriau jaučia empatiškus jausmus, jie gali įsijausti į kito asmens padėtį, suprasti jo išgyvenimus ir padėti. Visą tai lemia tiesiog jautresnė nervų sistema. Ta pati jautri nervų sistema lemia ir tai, kad jie greitai pavargsta dėl įtampos, kurią gali sukelti net triukšmas, šviesos.

Kaip jau galima buvo suprasti, jautrumas ir empatiškumas susiję su nerimo iššūkiais, tad reikia mokėti su tuo kovoti.

Ar aš itin jautrus asmuo?

Savybės, kuriomis pasižymi itin jautrus asmuo: dažnas emocinis išsekimas, geras pastabumas detalėms, jaučiami kitų išgyvenimai ir nuotaikos, didelis pažeidžiamumas, kai susiduriama su riksmais bei agresija, noras/poreikis pabūti visiškai vienam, sunkiai apsibrėžiamos ribos.

Tokias emocijas jautrūs asmenys jaučia intensyviai ir dažnai, tad jei bent vieną iš savybių galite pritaikyti sau, didelė tikimybė, kad jūs esate itin jautrus asmuo.

Išsiaiškinti ar aš esu jautrus asmuo, reikia. Tai leidžia priimti save tokį, koks žmogus yra, mokytis suprasti, kaip elgtis ir reaguoti tam tikrose situacijose.

Jautrus žmogus ir nerimas

Socialinis nerimas. Jautrus žmogus gali bijoti būti nesuprastas ar atstumtas, todėl būdamas su draugais ar kitais žmonėmis, jie dažnai analizuoja kitų elgesį.

Traumos ir praradimai. Jautrūs žmonės dažnai linkę ilgai prisiminti skaudžius įvykius, dėl kurių riboja save ateityje, o kartais gilūs išgyvenimai gali sukelti ir ilgalaikį nerimą bei stresą.

Kitų žmonių pajautimas. Jau išsiaiškinome, kad jautrus žmogus yra empatiškas, todėl jis turi itin gerą gebėjimą perimti kitų emocijas. Tad jei aplinkiniai jaučia neigiamas emocijas, didelė tikimybė, kad taip pat pasijaus ir jis pats. Vis dėlto tai leidžia būti itin geru klausytoju bei patarėju, nes žmogus moka įsijausti į situaciją.

Aplamai jautrūs žmonės linkę daugiau mąstyti apie situacijas, kurios kitiems gali pasirodyti nereikšmingos, tačiau jie gali patirti ir jau prieš tai minėtą nerimą, kuris gali trikdyti miegą, virškinimą ar sukelti galvos skausmus.

Kaip padėti jautriems žmonėms?

Turbūt tik pats jautrus asmuo gali suprasti, su kuo jis susiduria, kaip jaučiasi ir ką išgyvena. Dažnai pasidalinę savo mintimis, jie gali išgirsti paprastas frazes: „nusiramink“, „neprisigalvok“. Tačiau tai tik žodžiai, kurie veikiausiai tokiam žmogui nepadės, juk tas, kuris dalina tokius patarimus, dažniausiai net nesupranta kaip jaučiasi tas žmogus. Tad jeigu savo aplinkoje turite itin jautrų asmenį, svarbu suprasti ir žinoti, kaip padėti jiems, jei jie susiduria su nerimu. Tik nepamirškite, kad didžiausią darbą kovodamas su savo vidiniu nerimu, turi atlikti pats žmogus. Jis turi nerimą „užimti“, kaip tai buvo padaryta minėtame filme.

Pasitikėjimo savimi lavinimas. Jautrus asmuo turi išmokti priimti save bei pasitikėti savo jėgomis. Tai gali padėti padaryti terapija, meditacija, o gal net literatūra. Prisiminkite, kad jautrumas nors ir turi minusų (kaip ir kiekviena savybė), tačiau yra vertinga savybė, o ne trūkumas.

Fizinė veikla. Sportas ir aktyvi veikla gali padėti sumažinti nerimą, pagerinti bendrą savijautą. Jei nemėgstate sportuoti, pabandykite atlikti bent kelis pratimus, jie taip pat gali turėti didelį poveikį. Juk fizinis aktyvumas skatina endorfinų gamybą, tad stresas turėtų sumažėti.

Aplinkos palaikymas. Jei tu esi žmogus, kuris savo aplinkoje turi jautrių asmenų, nepamiršk, kad gali tapti didele pagalba tam žmogui. Svarbu, kad jautrūs žmonės turėtų palaikančią aplinką, kur galėtų pasidalinti savo mintimis, jausmais, o svarbiausiai nebijotų likti nesuprasti.

Mityba. Jautriems žmonėms vertėtų vengti didelio kofeino bei cukraus kiekio, kurie gali padidinti nerimą.

Poilsis bei ribos. Reikia mokėti nusistatyti savo ribas, mokėti pasakyti NE toms situacijoms, kurios kelia per daug streso. Vis dėlto vengti visko, kas kelia stresą, taip pat nereikia, tokiu būdu galima per daug užsidaryti ar net nebeišeiti iš namų. Svarbu ne tik nusistatyti ribas, bet ir pailsėti. Poilsis, o ypač pobūviai gamtoje, gali padėti atsipalaiduoti, sumažinti nerimą, atkurti emocinę pusiausvyrą.

Tai tiek..

Apibendrinkime jautrumas – tai savybė, kuri turi teigiamos įtakos asmeniniui bei socialiniui gyvenimui. Nors jautrus asmuo ir gali patirti daugiau iššūkių, tačiau nepamirškite, kad jie yra puikūs klausytojai, juk ne kiekvienas moka išjausti tai, ką pasakoja draugas. Svarbiausiai yra atpažinti jautrumą, mokėti jį panaudoti tinkamai bei valdyti nerimą, kuris gali atsirasti netikėtai.

Straipsnį parengė

Lidija Grikšaitė