Psichoanalitinė terapija

Psichoanalizė – tai psichodinaminė asmenybės samprata, dar kitaip apibūdinant, tai praktinis psichoanalitinės teorijos taikymas klinikiniame darbe su pacientais. Psichoanalitinė psichoterapija yra psichoterapijos forma, kuri pagrįsta Sigmundo Freudo žinomo kaip austrų gydytojo psichiatro ir psichoanalizės pradininko psichoanalizės teorija. Būtent jis žmogaus elgesį apibūdino iracionaliu, o mintis, prisiminimus bei troškimus priskyrė pasąmonei. Visi šie dalykai slypi po sąmoningo suvokimo lygiu. Psichoanalitinė terapija tyrinėja, kaip pasąmonė veikia mintis, jausmus bei elgesį, tad nagrinėjami praeities, vaikystės laikotarpiai, kurie galėjo turėti įtakos dabartiniam mąstymui, veiksmams ar net savijautai.

Iš tiesų kalbant būtent apie terapiją, tai yra viena iš svarbiausių psichoterapijos krypčių. Psichoanalizė yra ilgalaikis, intensyvus gydymas, kurio tikslas yra išaiškinti simptomų atsiradimo priežastis ir neleisti joms kauptis, padėti suprasti elgesio motyvus, neįsisąmonintus jausmus, mintis bei, žinoma, skatinti asmenybės pokyčius. Labai svarbu, kad psichoanalizėje tarp paciento ir psichoanalitiko būtų geras ryšys, nes tik tai leis išanalizuoti giliausius ir svarbiausius žmogaus vidinius pojūčius.

Terapijos principai

• Nesąmoningumas. Tai vienas iš esminių principų. Pasak psichoanalitinės terapijos, daugelis problemų kyla dėl konfliktų, troškimų, kurie yra nesąmoningi.

• Vaikystės patirties įtakos pripažinimas. Santykiai su tėvais ir kitais artimais asmenimis dažnai ne tik formuoja psichiką, bet ir dažnai turi ilgalaikį poveikį.

• Sapnų analizė. Sapnai dažnai laikomi priemone atskleisti paslėptus troškimus ir konfliktus, sapnai padeda suprasti pasąmonės turinį.

• Perkėlimo analizė. Klientas terapijoje gali bandyti perkelti savo jausmus ir lūkesčius, kurie susiję su jiems svarbiais žmonėmis. Perkėlimas gali suteikti ir svarbių detalių apie problemas, o tai gali ir padėti išspręsti psichikos konfliktus.

Terapijos procesas

Šiais laikais itin dažnai susiduriama su varginančiais jausmais ar emocijomis, pavyzdžiui, nerimo priepuoliais, baimėmis, perdėtu jautrumu, nepasitikėjimu savimi, o gal net depresija. Būtent šie jausmai yra sukeliami nesąmoningų jėgų, tada bandoma pagalbos ieškoti artimų žmonių glėbyje, vis dėlto tai ne visada padeda ir žmonės pagalbos pradeda ieškoti specialisto kėdėje. Tačiau kartais pasiryžti apsilankyti yra sunku, nes nežinome, kaip vyksta terapija, tikimės to, kas galbūt neįvyksta. Taigi, kaip vyksta psichoanalitinė terapija?

Įprastai tokia terapija vyksta kelis kartus per savaitę. Klasikinėje terapijoje pacientas guli, o psichoterapeutas sėdi. Kartais abu asmenys žiūri vienas į kitą, o kartais terapeutas sėdi už paciento. Tada, kai terapeutas sėdi už paciento, yra siekiama neišblaškyti paciento.

Psichoanalitinė psichoterapija yra paremta pokalbiu, nėra jokio fizinio kontakto, o tai apie, ką kalbėti nori pacientas, renkasi jis pats. Psichoterapeutas gali paklausti klausimų, pakomentuoti situaciją, juk pagrindinis terapijos tikslas yra rasti priežastis tam tikrų emocijų-jausmų.

Psichoanalitinė terapija ar kokia kita. Kuo ji išsiskiria?

Ši terapija siekia gilintis į nesąmoningus procesus, kurie būtent ir formuoja asmens psichiką ir elgesį bei išsiskiria savo metodikomis, teoriniu pagrindu bei požiūriu į psichikos sutrikimų priežastis ir gydymą.

• Jausmai ir išraiška. Terapijos dalyvis ir specialistas supranta, kad reikia emocinių įžvalgų norint suprasti problemą, tad didelis dėmesys skiriamas aptariant jausmus (net jei jie nėra teigiami).
• Elgesio nagrinėjimas. Terapijos metu stengiamasi aiškintis, kaip pacientas vengia nemalonių minčių ar jausmų, kitaip tariant, kaip apsaugo save.
• Pasąmonė. Kaip ir minėta anksčiau, pagrindinis dėmesys skiriamas pasąmonės procesams, tad stengiamasi tyrinėti nesąmoningus veiksnius, kurie ir padaro įtaką emocijoms.

Ši terapija skiriasi ir savo intensyvumu bei trukme, kadangi  šioje terapijoje rekomenduojama lankytis kelis kartus savaitėje, o kitose užtenka ir karto per savaitę.

Šios terapijos privalumai

Viena pagrindinė nauda – tai savęs supratimas, tačiau be šio yra ir kitų:

• Platus požiūris į psichiką. Ši terapijos rūšis nagrinėja daug psichikos aspektų. (Vaikystės patirtis, sapnus ir nesąmoningus troškimus.)

• Pokyčiai. Terapija siekia pakeisti vidinius psichikos aspektus, tad dažniausiai pokyčiai būna stabilūs, žinoma, ir ilgalaikiai.

• Sveikatos gerinimas. Terapija padeda išreikšti emocinius konfliktus, kurie gali sukelti nerimą, depresiją bei kitus nemalonius jausmus. Būtent problemų sprendimas sumažina įtampą.

Iš tiesų terapijoje galima išspręsti ne tik asmenines problemas, bet ir rasti atsakymus į klausimus, kurie kyla dėl santykių bendraujant su kitais. Terapija padės ne tik atpažinti, bet ir keisti netinkamus elgesio modelius.

Nepamirškite, kad kreiptis pagalbos į specialistus galite bet kuriuo savo gyvenimo etapu, svarbiausiai nelaukite akimirkos, kai gyvenimas taps nepakeliamas. Pabandykite, nebijokite ir džiaukitės gyvenimu!