Blogėjant psichikos rodikliams Lietuvoje, sumažėjo ir psichologinis atsparumas. Juk gera psichinė sveikata lemia emocinę būseną. Vienas iš būdų plėtoti kūrybiškumą, šalinti sveikatos sutrikimus, džiaugtis gyvenimo pilnatve, yra meno terapija, kai mintys ir emocijos išreiškiamos muzikos garsais ar kitais būdais. Kalbant apie muzikos terapiją, ji yra vienas iš psichoterapijos metodų. Muzika daro įtaką emocijoms, pavyzdžiui, nuotaikai, nerimui, įtampai, baimei. Tad būtent muzikos terapijoje ir yra gydomi įvairūs nervų sistemos sutrikimai, psichikos ligos, gali būti gydomas ir mikčiojimas.
Muzikos terapija ir jos taikymas
Muzikos terapija taikoma tiems, kurie turi psichikos sveikatos problemų, neurologinių sutrikimų, lėtinių ligų, reabilitacijoje, taip pat vaikams, kurie turi vystymosi sutrikimų.
Yra atlikta daug tyrimų, kurių metu išsiaiškinta, kad muzikos terapija gali sumažinti streso hormono lygį organizme, skausmo suvokimą (dažniausiai kaip skausmą mažinanti priemonė naudojama akušerijoje, chirurgijoje, kartais odontologijoje) ar net pagerinti imuninę sistemą. Muzikos terapija gali padėti ir autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų komunikacijai bei įgūdžiams, o Parkinsono liga sergantiems kartais pavyksta sumažinti net drebulį.
Muzika gali padėti išlaisvinti ir užgniaužtus jausmus, juos tyrinėti bei paleisti. Muzika gali padėti žmonėms išreikšti tai, ko paprastai neišeina išreikšti žodžiais.
Muzikos terapija taikoma individualiai bei grupėse. Muzikos terapeutai naudoja įvairius metodus, kurie priklauso nuo paciento poreikių. Tam gali būti naudojamas balsas, instrumentai ar kiti būdai. Taip pat galima klausytis muzikos, o vėliau aptarti sukeltus jausmus, įspūdžius, o kartais net pats žmogus gali atlikti kūrinį.
Kaip dažniausiai vyksta muzikos terapija ir kokia jos nauda?
Dažniausiai susitikimai trunka apie 50 minučių. Pirmame susitikime aptariama terapija, įvertinama sveikatos būklė, nustatomi terapijos tikslai. Taip pat aptariamas santykis su muzika.
Veiklos muzikos terapijoje:
- Grojimas instrumentais. Pacientai gali groti įvairiais instrumentais, su kuriais prieš tai yra supažindinami. Būtent grojant lavinama koordinacija, motorika bei saviraiška.
- Dainavimas. Jis ne tik stiprina balso raumenis, bet ir skatina emocinę išraišką.
- Muzikos kūrimas. Žmonės gali kurti muziką ir patys. Tokiu būdu jie išreiškia emocijas ir sprendžia psichologines problemas.
- Muzikos klausymasis. Jau minėjome, kad žmogus paklausęs muzikos, gali aptarti patirtus jausmus su specialistu. Tačiau tuo metu žmogus gali kurti ir vaizdinius, išjausti emocijas.
Muzikos terapija gali būti pritaikyta įvairioms pacientų grupėms ir poreikiams. Juk muzikos terapija gerina žmonių gyvenimo kokybę per garsus ir melodijas. Tad jos naudos taip pat yra įvairios:
- Mažina depresijos simptomus. Dainavimas, grojimas, muzikos klausymasis pagerina nuotaiką.
- Skatina emocinę išraišką. Muzika gali būti būdas išreikšti emocijas. Tai naudinga tiems, kurie turi komunikacijos sutrikimų.
- Dėmesio bei koncentracijos gerinimas. Muzika padeda lavinti dėmesį, ypač vaikams su dėmesio ir hiperaktyvumo sutrikimais.
Reikia nepamiršti, kad muzikos terapija teikia ir daugelį kitų naudų, pavyzdžiui, išgirsti bei išreikšti save, sustiprinti identiteto pajautimą.
Taigi…
Muzikos terapija yra sritis, kuri turi poveikį fizinei, emocinei ir protinei gerovei. Juk jau nuo senų laikų muzika naudojama kaip gydymo priemonė. Tad ir šiais laikais muzikos terapija yra efektyvus būdas gerinant žmonių gyvenimo kokybę. Taigi, muzika yra daugiau nei tik meno forma.