Konfliktai? Kokia jų įtaka emocinei būsenai?

Norint kalbėti apie konfliktus, visų pirma, reikia išsiaiškinti, kas gi jie iš tiesų yra. Paprastai tariant konfliktas – tai nesutarimas arba nesuderinamumas tarp dviejų, o kartais ir daugiau žmonių. Įprastai per konfliktą vienas žmogus reikalauja iš kito to, ką nori girdėti. Vis dėlto tai nereiškia, kad tai yra būtent tai, ko reikia. Tad nepaisant skirtingų pozicijų, konfliktus reikia spręsti, juk šie gali turėti įtakos ir emocinei būsenai.

Kodėl kyla konfliktai?

Iš tiesų konfliktai kyla dėl skirtingų interesų, nuomonių, poreikių ar net vertybių. Be to, su konfliktais dažniausiai susiduriama darbo aplinkoje, nes tenka bendrauti su bendradarbiais, vadovais, o gal ir klientais. Taip pat tam įtakos turi ir komunikacijos trūkumas, juk neefektyvi komunikacija yra viena iš pagrindinių priežasčių. Nors su šiomis priežastimis, dėl kurių kyla konfliktai, mes susiduriame dažniausiai, vienas žymiausių konflikto teorijos atstovų vokiečių sociologas R. G. Dahrendorfas teigė, kad pagrindinė konflikto priežastis yra vienų žmonių valdžios turėjimas, kitų atžvilgiu. Pasak R. G. Dahrenforfo, ne vien tik ekonominės klasės skirtumai, bet ir politinės bei socialinės grupės gali turėti įtakos valdžios pasiskirstymui, sukelti konfliktus.

Kokios yra konfliktų rūšys?

Iš tiesų konfliktų kategorijos leidžia lengviau juos atpažinti ir nagrinėti, tad kviečiame juos atpažinti:

• Interesų konfliktai – tai situacijos, kai dvi ar daugiau šalių turi skirtingus interesus, tikslus, vertybes. Toks konfliktas dažniausiai kyla tada, kai žmonės veikia toje pačioje aplinkoje ar konkuruoja tarpusavyje.

• Vertybių konfliktai – tai konfliktai, kuriuose du ar daugiau žmonių turi skirtingas vertybes, moralinius principus arba įsitikinimus. Konfliktas dažniausiai kyla tada, kai kitos nuomonės žmonės vertina kitų poveikį grėsmingai ir bando savo įsitikinimais paveikti kitus.

• Santykių konfliktai – tai nesutarimai, kurie kyla tarp žmonių ar jų grupių dėl tarpasmeninių santykių. Būtent santykių konfliktai dažniausiai reiškiasi asmeniniame, šeimos, darbo aplinkose. Tam įtakos turi ir žmogaus charakteris.

• Struktūriniai konfliktai – dažniausiai kyla tarp tų, kurie veikia toje pačioje sistemoje ir yra apriboti tais pačiais reikalavimais, taisyklėmis ar normomis. Struktūriniai konfliktai dažniausiai būdingi santykiams, kuriuose yra pavaldumas.

• Informaciniai konfliktai – tai konfliktai, kurie kyla dėl skirtingos informacijos supratimo ar interpretacijos. Prie informacinių, kitaip tariant, duomenų konfliktų, priskiriama ir daugelis vaikų bei tėvų, mokytojų ir mokinių konfliktų.

Konfliktai ir emocinė būsena. Kaip tai susiję?

Visų pirma, verta žinoti, kad tam tikros mūsų emocijos formuoja politines nuostatas konflikte. Remiantis šiuo teiginiu, galima sakyti, jog emocijų reguliavimas yra vienas iš būdų, kuris gali padėti sumažinti konfliktų kiekį. Juk turbūt kiekvienas esame susidūrę su konfliktu, tad atpažinti jausmus, kuriuos jaučiame konflikto metu sunku nebūtų.

Nors jau išsiaiškinome, kad emocijos turi įtakos konfliktui, tačiau reikia nepamiršti, kad kiekvienas žmogus skirtingai reaguoja į konfliktus. Jei vieniems tai gali būti būdas, kuris leidžia tobulėti ir mokytis spręsti problemas, kitiems tai gali būti nerimo ir streso šaltinis. Tad susidūrus su konfliktu žmogus gali jausti ne tik nedidelį diskomfortą, bet ir baimes. Tokiems pojūčiams gali turėti įtakos skirtingi veiksniai, pavyzdžiui, nežinomybė, komunikacijos sunkumai, kontrolės trūkumai ir daug kitų.

Kokią įtaką konfliktai daro emocinei būklei?

• Stresas – dažnai konfliktai sukelia jau minėtą stresą. Nuolatinis streso lygis gali daryti įtakai dirglumui, miegui, bendrai savijautai.

• Įtampa ir pyktis –  dažnas nuomonių išsiskyrimas lemia žmonių pyktį, kuris gali turėti įtakos balso pakėlimui, ašaroms ar kitiems veiksmams. Tokios emocijos išties labai išvargina žmogų.

• Nerimas – žmonės, kurie susiduria su konfliktais, gali patirti įvairių nerimo formų. Pavyzdžiui, baimė dėl ateities, nepastovumo.

Žinoma, konfliktai gali turėti ir daugiau neigiamų veiksnių, apie kuriuos dažnas net nesusimąstome. Tad svarbu stengtis konfliktus išspręsti, jog jie netaptų ilgalaikiais.

Taigi, konfliktai dažniausiai kyla tarp dviejų ar daugiau asmenų, kurių nuomonės išsiskiria ar turi skirtingas nuostatas, tikslus. Vis dėlto ilgalaikis konfliktas gali turėti skaudžių padarinių emocinei būklei. Vieni iš jų: nerimas, depresija ar įtampą, kurie gali ne tik pabloginti bendrą savijautą dienos metu, bet ir turėti įtakos miegui.