Metų pradžioje daug žmonių susirašo tikslus ateinantiems metams ir pasižada jų laikytis. Tačiau ne visada pavyksta laikytis duoto sau pažado. Kodėl taip atsitinka ir ką daryti?
Kodėl mes keliame tikslus ir pasižadame sau?
Įprotis duoti sau pažadus gali kilti iš mūsų vaikystės: žadėjome savo tėvams, dabar žadame sau. Kita priežastis – tai daro visi. Metų pabaigoje – naujų metų pradžioje viešoje erdvėje daug žmonių pasakoja apie savo keliamus tikslus ir pažadus sau, skelbia tikslų vykdymo „čelendžus“. Sunku atsispirti visuotiniam judėjimui.
Pažadas sau yra geras dalykas, nes tada turime tikslą, kurio link judame. Mums sunku gyventi, kai nėra tikslų, uždavinių ar judėjimo, dažniausiai tada patys nežinome ko norime ir ką daryti.
Kiekvienas žmogus įsivaizduoja tam tikrus gyvenimo etapus, kuriuos peržengus, atrodo, kad dabar gyvenimas pradės keistis. Dažnai tai gimtadienis, mokyklos pabaiga, vestuvės, darbo pakeitimas ir pan. O naujieji metai yra vienas stipriausias tokių etapų – juk ateina nauji metai. Neretai naujųjų metų dieną tikimės stebuklo – kad bet koks noras išsipildys ir nereikės dėti pastangų. Todėl būtent šiuo laikotarpiu žmonės ypač lengvai duoda sau pažadus bei sunkius sprendimus stengiasi atidėti iki Naujųjų metų – tikėdamiesi, kad jie išsipildys savaime. Juk per Naujuosius turėtų įvykti stebuklai.
Kodėl nevykdome pažadų?
Naujieji metai – šventės, euforijos, lengvumo metas. Bent jau taip matome aplinkui. Apimti Naujų metų euforijos neretai duodame sau pažadą ir mums atrodo, kad galime nuversti kalnus. Bet kai baigėsi šventė, stebuklas neįvyksta, mes susiduriame su realybe. Ir tada žmogus pradeda galvoti: „Ar man apskritai reikia šio pažado? Ir ar galiu kaip nors išsiversti be jo? Juk iki tol kažkaip gyvenau“.
Naujieji metai – tai vaikystės šventė. Kiekvienas iš mūsų atlieka vidinį tėvo, suaugusiojo ir vaiko vaidmenį. Per Naujuosius metus aktualizuojasi kiekvieno vidinis vaikas. Kaip ir vaikystėje, mes išbandome įvairius vaidmenis: burtininko, gerosios fėjos. Mojuojame burtų lazdele ir suprantame, kad, arba apsimetame, kad įvyko stebuklas, arba prieiname išvados, kad stebuklas vis dėlto turėjo būti paruoštas iš anksto. Naujųjų metų šventė tai vaikystės šventė, neretai mes norime ten grįžti ir laukti stebuklo, bet tai tokia šventė – ir tai normalu.
Kodėl dar nesilaikome savo pažadų? Dažniausiai pažada duodame tėvo figūrai, kaip maži vaikai. Mes tai žinome ir prisimename nuo vaikystės. Bet mes kažką pažadame, kad gautume ką nors labai norimo. Taip nutinka norint išlaikyti pusiausvyrą: „Aš tau kai ką duosiu, bet nepamiršk ir man ko nors duoti“. Suprasdami tai, esame pasirengę ką nors pažadėti, kad gautume kažką mainais. Labai dažnai mes žadame sau – mesti rūkyti, numesti svorio, būti geresniais. Į šį pažadą mes įdedame tai, su kuo šiek tiek nesutinkame savyje, ko nepriimame savyje arba ko galbūt nepriima visuomenė. O mes norime būti priimtini visuomenei, šeimai, draugams, o tada duodame kažkokį pažadą. Tačiau mes savo pažado neištęsiame, nes aukojame simptomą, kurio mums reikia, nes jis patenkina kažkokius mūsų poreikius. Ir, norint jo atsikratyti, į jo vietą reikia įdėti ką nors kitą. Mes turime kažkuo pakeisti simptomo teikiamą malonumą: jei to nepadarėme, tada jaučiamės blogai be šio simptomo, mums jo reikia ir vėl prie jo grįžtame. Anksčiau žmogus rūkydavo, bet tai buvo jo galimybė atsipalaiduoti ir negalvoti, pavyzdžiui, apie darbą. Tačiau dabar tokios galimybės nėra, jis nerado pakaitalo, o simptomas grįžta neįvykdyto pažado pavidalu.
Ką daryti, kad išpildytumėte pažadą?
– Pirmiausia reikia sąžiningai atsakyti į tokius klausimus: kam ir kodėl duodu pažadą? Ar tai tikrai mano noras, ar kažkieno kito norų išpildymas?
Mes žadame sau dalykus, kuriuos laikome naudingais, tačiau nesame tikri, kad jų įgyvendinimo procesas mums atrodys malonus. Arba, priešingai, pažadame sau atsikratyti įpročių, kuriuos laikome žalingais, tačiau kartu su jais bijome prarasti kokį nors malonumą.
Jei duodame pažadus dėl kitų, juos sunkiausia ištesėti. Pažadėję tikimės atlygio. Ir, gali atsitikti taip, kad labai stipriai nusivilsime, jei negausime jokios naudos ar atlygio. Pavyzdžiui, aš numesiu dešimt kilogramų, ir tada ji arba jis tikrai su manimi draugaus. Bet asmuo, dėl kurio mes tai darome, neprašė mūsų to padaryti. O tai reiškia, kad ir numetus svorio, negausime to, ko norime.
Duoti sau pažadą parsminga tada, kai mūsų tikslai yra realūs ir mes ne tik pažadame sau, bet ir turime konkretų planą, kaip juos įgyvendinti. Ir, žinoma, konkretūs terminai.
Taip pat turime atsakyti į klausimą, kokio stiprumo yra noras: „Aš tikrai to noriu“ arba „Būtų neblogai“? Pastarojo beveik neįmanoma įgyvendinti.
Svarbu, kiek žmogus yra pasirengęs įgyvendinti savo pažadą. Galime dėl kažko labai jaudintis, daug galvoti, bet nieko nedaryti. O kai susiduriame su tuo, kad reikia kažką daryti, sustojame. Todėl prieš duodant pažadą reikia pagalvoti: ką aš dėl to turėsiu padaryti? Labai svarbu parašyti detalų planą, ką reikia padaryti norint įgyvendinti savo norą. Turite apgalvoti, su kokiais sunkumais susidursite ir kaip juos įveikti.
Ir paskutinis punktas – reikia pagalvoti, ką žmogus gaus, kai įvykdys savo pažadą. Gali pasirodyti, kad tai visai ne tai, ko jis iš tikrųjų nori. Geriausiai įsivaizduoti, kad pažadas ištesėtas, viskas gerai, o ką darysiu toliau? Kai žmogus pradeda priartinti šią realybę, galvoti, kokie bus pokyčiai, kaip kiti apie tai sužinos, kaip į tai reaguos, ką pasakys, tada paaiškėja, kad galbūt tai ne ko jam reikia.
Esmė ta, kad tam, ko mes tikrai norime, ko mums tikrai reikia, nereikia pažadų ir priesaikų, tam tikrų datų ir psichologinių užuominų, kad laikytis duoto pažado. Mes tiesiog pradedame kažką daryti savo tikslo link. Jei to nedarome, tai reiškia, kad neturime tam vidinių išteklių.
Tikslų nustatymas pagal SMART metodiką
Viena iš technikų, kuri yra labai populiari, kaip sukurti pasiekiama tikslą yra SMART metodika. SMART tai trumpinys, kuris padeda formuluoti aiškius ir pasiekiamus tikslus. SMART reiškia, kad tikslas turi būti:
S – specific – konkretus, t.y. tiksliai apibrėžti, kokio rezultato norite. Tikslo formulavimas turi suteikti tikslų įsivaizdavimą apie tai, ką reikia padaryti.
M- measurable – išmatuojamas. Kaip jūs suprasite, kaip pasiekėte tikslo?
A – achievable – pasiekiamas. Ar jūsų tikslas yra pasiekiamas?
R – relevant – aktuali. Ar tai tikrai jūsų noras, tikslas?
T – time-bound – apribotas laike. Kada norite pasiekti?
Naujųjų metų pradžia geras laikas pagalvoti ko aš noriu ateinančiais metais, įsitikinti, ar tai tikrai mano norai, kaip stipriai aš to noriu. Naudojantis SMART metodiką suformuluoti konkrečius tikslus ir pradėti kažką daryti, padaryti pirmą žingsnį. Juk ne veltui sakoma, kad tūkstančio mylių kelionė prasideda nuo vieno žingsnio.
Straipsnį parengė psichologė Marina Guptor.